TEATRAS

Lietuvos nuodėmės ir naujai atgimusios „Vėlinės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Šiandien problema ta, kad fikcija tapo galingiausiu politikos ir dalies žiniasklaidos įrankiu, todėl teatro vaidmuo tampa daug sudėtingesnis, – Agnei Žemaitytei kalbėjo Nacionaliniame Kauno dramos teatre spektaklį pagal Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ statantis lenkų režisierius Jakubas Skrzywanekas. – Deja, bet vienas geriausių mūsų gyvenimo aktorių yra Donaldas Trumpas. Tai itin pavojinga, nes svarbiausi pasaulio politikai turėtų perteikti realybę ir tiesą, tačiau susidaro situacija, kai teatras priklauso politikai, o realios istorijos lieka teatrams.“

DOKUMENTINIS KINAS

„Senio kelionės“ po J. Budraičio pasaulį

Legendiniam kino aktoriui Juozui Budraičiui – 85-eri. Jis suvaidino daugiau nei 120 filmų, tačiau šiandien daugelis jo kino kolegų išėję anapilin, o aktorių vis dažniau aplanko apmaudas dėl nebaigtų darbų. Agnei Žemaitytei dokumentinio filmo „Senio kelionės“ režisierius ir scenarijaus autorius Nerijus Milerius atskleidė filmą rezgęs sekdamas ne biografinio filmo struktūrą, bet atminties fragmentiškumą. Filmo premjera numatyta lapkričio 6–23 d. vyksiančiame Europos kino festivalyje „Scanorama“.

KOLEKCIONAVIMAS

Patinkančių kūrinių apsuptyje

Ypatingas dėmesys Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ spalio 3–5 d. vyksiančioje tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius’25“ šiais metais skiriamas meno kolekcionavimo praktikoms Baltijos šalyse. Pasak organizatorių, vienas svarbiausių meno mugės tikslų – auginti meno kolekcionavimo tradiciją, edukuoti visuomenę. Advokatų kontoros COBALT partneris, advokatas Žilvinas Kvietkus, dalį asmeninės kolekcijos pristatysiantis stende „COBALT Collection – Lithuania, Latvia, Estonia“, Agnei Žemaitytei atskleidė, kodėl savęs nelaiko kolekcininku, o savo turimų meno kūrinių nevadina kolekcija.

FESTIVALIS „SIRENOS“

Kai teatras ir žodis yra ginklai

Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ naują trimetę programą pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai. O Agnė Žemaitytė festivalio klubo programos kuratorės Agnės Matulevičiūtės klausė, kas šiais metais festivalio bendruomenei parengta spalvingose teatro paraštėse.

TEATRAS

O. Koršunovo sugrįžimas į pačią pradžią

„Šioje scenoje matau prabėgančią „Ten būti čia“ pelytę, kuri man viską ir atnešė, – po „Laukinės anties“ repeticijos Jaunimo teatre Agnei Žemaitytei prisipažino režisierius Oskaras Koršunovas. – „Dėdė Vania“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Kvadratas“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“ buvo tie spektakliai, kurių, įsigudrinęs prasmukti į teatrą be bilieto, nepraleisdavau nė vieno. Įsiteigiau, kad virstu nematomu, bet dabar suprantu, kad bilietų tikrintojos matė, jog vaikinukas tiesiog labai nori patekti į teatrą, ir manęs dėl to „nepastebėdavo“.“

KINAS

Pasimatuoti aktoriaus batus

Karlovi Varų kino festivalio, kuris vienas reikšmingiausių Europoje, pagrindinėje konkursinėje programoje lietuvių režisieriaus Vytauto Katkaus pirmasis ilgametražis filmas „Svečias“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Su Agne Žemaityte režisierius pasidalijo prisiminimais iš filmavimo ir įspūdžiais iš prestižinio festivalio.

SENOVĖS EGIPTAS

Egiptietiškos grafo M. Tiškevičiaus lauktuvės Luvrui ir Lietuvai

Grafų Tiškevičių giminės kultūrinį palikimą ir Lietuvos muziejuose sukauptų senovės Egipto rinkinių istoriją tyrinėjanti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir numizmatikos skyriaus vedėja dr. Aldona Snitkuvienė stebisi, kodėl grafui Mykolui Tiškevičiui Egipto valdžia padarė išimtį ir leido išgabenti 1861–1862 m. vykdytų archeologinių kasinėjimų radinius. Apie šią grafo ekspediciją galima sužinoti leidyklos „Aukso žuvys“ ką tik išleistoje knygoje „Kelionė Nilu. Grafo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštis. 1861–1862 metai“. O Agnei Žemaitytei muziejininkė papasakojo, kokiais senovės Egipto eksponatais šiandien gali didžiuotis Lietuvos muziejai.

ITALIŠKA KOMEDIJA

E. Vanzina ir jo kino esperanto

Garsaus italų režisieriaus Steno (Stefano Vanzinos) sūnus, rašytojas, scenaristas ir prodiuseris Enrico Vanzina po trumpos viešnagės Lietuvoje namo išvyko sudaužyta širdimi. Agnei Žemaitytei jis papasakojo, kodėl filmas apie mokesčių vengiantį verslininką verčia kvatotis italą ir lietuvį, tačiau vargu ar atrodytų labai juokingas švedui ar norvegui.

ŠALUTINIS POVEIKIS

Drausti negalima leisti: kokią įtaką vaikams daro išmanieji įrenginiai?

Lietuvos ekspertai tyrinėja interneto ir išmaniųjų įrenginių įtaką vaikų sveikatai ir raidai. Tyrimų rezultatus IQ žurnalui komentuoja Psichologijos instituto vadovė profesorė Roma Jusienė.

MUZIKA

Zalcburgo „Cameratos“ reveransas M. K. Čiurlioniui

Vienas garsiausių pasaulio orkestrų Zalcburgo „Camerata“ ir smuikininkė Janine Jansen sugrįžta į Lietuvą – birželio 7-ąją Vilniaus festivalyje orkestras kaip reveransą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui 150-ųjų gimimo metinių proga atliks jo Styginių kvartetą c-moll (versiją orkestrui). Kartu su Nacionaline filharmonija festivalį rengiančios VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovas Remigijus Merkelys Agnei Žemaitytei atskleidė, ar sunku buvo pasaulio muzikos žvaigždes įkalbėti atlikti lietuvių kompozitoriaus kūrinį.

ANIMACIJA

Labai lietuviškas serialas visiems vaikams

„Oskarą“ pelnęs latvių sukurtas „Potvynis“ į animacinio kino gerbėjų gretas sugrąžino ne vieną šio kino žanro skeptiką. O jau gegužės viduryje Lietuvos kino teatruose pasirodys pirmosios penkios net 13 metų brandinto lietuviško animacinio serialo „BFF. Turbo nuotykių maratonas“ istorijos. Agnei Žemaitytei jo režisierė Urtė Oettinger pasidžiaugė, kad ilgai trukę ieškojimai pasiteisino ir serialo jau laukia ne vien Lietuvos, bet ir Danijos bei Slovakijos žiūrovai.

SUSITIKIMAI

Kitas N. Alderman gyvenimas

„Kritikuoju labai turtingus žmones, ir tai gali turėti įtakos mano gyvenimui, – viešėdama Lietuvoje, kur dalyvavo Vilniaus knygų mugėje ir rinko medžiagą būsimam savo romanui, Agnei Žemaitytei prisipažino britų rašytoja, daugybės literatūrinių premijų laureatė Naomi Alderman. – Bet tikimybė, kad taip nutiks, nedidelė.“

PERSKAIČIUS KNYGĄ

Sodai – ne tik atgaivai, bet ir miestams gelbėti

Biologė, knygų autorė ir iniciatorė, mecenatė Danguolė Butkienė kviečia lankytis ne tik MO muziejuje, kurį įsteigė su vyru Viktoru Butkumi, bet ir Lietuvos bei pasaulio soduose. Ką tik solidų leidinį „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“ pristačiusi autorė Agnei Žemaitytei papasakojo, kaip sodai gelbsti miestus nuo klimato atšilimo padarinių ir ką daryti lietuviams kraštovaizdžio dizaineriams, svajojantiems apie pasaulinę šlovę.

VELYKNAKTIS

Didesnė šventė už Naujuosius

„Nusikelkime į Pievėnus ir patirkime Velyknaktį“, – kviečia nuotaikingo dokumentinio pasakojimo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ režisierė Giedrė Beinoriūtė. Kartą metuose tylus ir atokus Pievėnų kaimas Žemaitijoje atgyja. Vietos gyventojai susivienija, kad atšvęstų Velykas pagal iš paskutiniųjų puoselėjamą XIX a. menančią Nukryžiuotojo saugojimo tradiciją. Režisierė Agnei Žemaitytei papasakojo, kodėl užtruko prisiversti nuvažiuoti į Pievėnus ir savo akimis pamatyti išskirtinį reginį, taip pat kokių atradimų jai dovanojo tyliame kaime išgyventos dvejos Velykos.

TEATRAS

I. Patkauskaitės pamokos ir ribos

Peržvelgusi prisiminimus teatro ir kino aktorė Indrė Patkauskaitė supranta, kad buvo akimirkų, dienų, gal net pastatymų, kai reikėjo išeiti. Nebūti. „Ne dėl to, kad buvo prievartaujamos mano ribos, bet todėl, kad trūko pagarbos visam procesui, kolegoms, – Agnei Žemaitytei kalbėjo Vilniaus mažojo teatro aktorė. – Bet tai suprantu jau žvelgdama iš šiandienos perspektyvos, jau turėdama kitą žvilgsnį, o viskas buvo pamokos, kurios ir suformuoja mus tokius, kokie esame šiandien.“